Daugiametė saulutė (Bellis perennis) – astrinių (Asteraceae) šeimos, saulučių (Parennis) genties augalas.
Daugiametis, 5-15 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, kartais šiek tiek šakotas. Lapai skroteliniai, lygiakraščiai arba karbuoti, susiaurėję į platų sparnuotą lapkotį, plaukuoti, kartais pliki. Stiebas belapis, plaukuotas arba plikas, su vienu graižu viršūnėje (kartais iš vienos skrotelės išauga keli stiebai). Graižai apgaubti dvieile skraiste. Skraistlapiai pailgi, dukart trumpesni už liežuviškus žiedus. Liežuviški žiedai įvairių spalvų: balti, rožiniai, rausvi, iki 1 cm ilgio, vamzdiški graižo viduryje, geltoni. Vaisius – mažas lukštavaisis; kraštinių žiedų vaisiai plaukuoti, vidurinių pliki.
Žydėti pradeda balandžio mėn. ir žydi iki vėlyvo rudens. Auga darželiuose, kapinėse, pievose, paežerėse, paupiuose. Kai kurie botanikai mano, kad pievose, pakelėse paplitusi daugiametė saulutė yra sulaukėjusi, kitų nuomone, ši rūšis įsikuria natūraliose bendrijose, todėl Pietryčių Lietuvoje ją reiktų laikyti savaimine, tuo labiau, kad šiaurinė šios rūšies paplitimo riba eina pro Kaliningrado sritį ir šiaurinius Lenkijos rajonus.
Vaistams vartojama antžeminė dalis, nupjauta augalams žydint. Žaliavoje yra saponinų, gleivių, eterinio aliejaus, rauginių, mineralinių ir karčiųjų medžiagų.
Labai mėgstamas dekoratyvinis augalas. Išvesta daug kultūrinių veislių dideliais graižais, kai kurių formų graižūose vamzdiški žiedai virtę liežuviškais arba liežuviški – spalvotais vamzdiškais.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 56 psl.
Daugiametė saulutė (Bellis perennis) – astrinių (Asteraceae) šeimos, saulučių (Parennis) genties augalas.
Daugiametis, 5-15 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, kartais šiek tiek šakotas. Lapai skroteliniai, lygiakraščiai arba karbuoti, susiaurėję į platų sparnuotą lapkotį, plaukuoti, kartais pliki. Stiebas belapis, plaukuotas arba plikas, su vienu graižu viršūnėje (kartais iš vienos skrotelės išauga keli stiebai). Graižai apgaubti dvieile skraiste. Skraistlapiai pailgi, dukart trumpesni už liežuviškus žiedus. Liežuviški žiedai įvairių spalvų: balti, rožiniai, rausvi, iki 1 cm ilgio, vamzdiški graižo viduryje, geltoni. Vaisius – mažas lukštavaisis; kraštinių žiedų vaisiai plaukuoti, vidurinių pliki.
Žydėti pradeda balandžio mėn. ir žydi iki vėlyvo rudens. Auga darželiuose, kapinėse, pievose, paežerėse, paupiuose. Kai kurie botanikai mano, kad pievose, pakelėse paplitusi daugiametė saulutė yra sulaukėjusi, kitų nuomone, ši rūšis įsikuria natūraliose bendrijose, todėl Pietryčių Lietuvoje ją reiktų laikyti savaimine, tuo labiau, kad šiaurinė šios rūšies paplitimo riba eina pro Kaliningrado sritį ir šiaurinius Lenkijos rajonus.
Vaistams vartojama antžeminė dalis, nupjauta augalams žydint. Žaliavoje yra saponinų, gleivių, eterinio aliejaus, rauginių, mineralinių ir karčiųjų medžiagų.
Labai mėgstamas dekoratyvinis augalas. Išvesta daug kultūrinių veislių dideliais graižais, kai kurių formų graižūose vamzdiški žiedai virtę liežuviškais arba liežuviški – spalvotais vamzdiškais.
