Baltažiedė plukė (lot. Anemone nemorosa, angl. Windflower, vok. Buschwindröschen) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, plukių (Anemone) genties augalas.
Daugiametis (gyvena 5-8 metus), 6-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas (iki 30 cm), horizontalus rudas arba gelsvas. Stiebas stačias, plikas arba šiek tiek plaukuotas. Antroje vasaros pusėje stiebai ir lapai nuvysta, žiemoja šakniastiebis, kurio senoji dalis apmiršta, o auga naujos ataugos. Pamatinis lapas vienas (arba jo visai nebūna), ilgakotis, triskiautis, giliai suskaldytas. Stiebiniai: lapai trys, sudaro menturį, triskilčiai, vidurinė skiltis triskiautė, kraštinės dviskiautės, abipus negausiai plaukuoti. Iš stiebinių lapų menturio išauga žiedkotis, kurio viršūnėje yra žiedas. Apyžiedis paprastas. Žiedlapiai 6-12 - balti, išorinė pusė kartais švelniai rausva arba rausvai violetinė. Kuokelių daug, geltoni. Piestelių daug. Vaisiai - pailgi riešutėliai lenktais snapeliais, apaugę trumpais plaukeliais, su mėsingomis ataugėlėmis. Vaisius platina skruzdėlės.
Žydi balandžio - gegužės mėn., kol medžiai dar be lapų. Kartais žydi antrą kartą rugsėjo - spalio mėn. Auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, parkuose, miškapievėse. Mėgsta vidutinio drėgnumo humusingus dirvožemius. Nuodingas.
Visose augalo dalyse yra saponinų, glikozido ranunkulino, askorbino rūgšties, mineralinių medžiagų.
Lietuvoje labai dažna. Rūšis paplitusi Vakarų Europoje. Augalas nuodingas. Darželiuose kaip dekoratyvinis augalas auginamos pilnavidurės formos.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 44 psl.
Baltažiedė plukė (lot. Anemone nemorosa, angl. Windflower, vok. Buschwindröschen) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, plukių (Anemone) genties augalas.
Daugiametis (gyvena 5-8 metus), 6-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas (iki 30 cm), horizontalus rudas arba gelsvas. Stiebas stačias, plikas arba šiek tiek plaukuotas. Antroje vasaros pusėje stiebai ir lapai nuvysta, žiemoja šakniastiebis, kurio senoji dalis apmiršta, o auga naujos ataugos. Pamatinis lapas vienas (arba jo visai nebūna), ilgakotis, triskiautis, giliai suskaldytas. Stiebiniai: lapai trys, sudaro menturį, triskilčiai, vidurinė skiltis triskiautė, kraštinės dviskiautės, abipus negausiai plaukuoti. Iš stiebinių lapų menturio išauga žiedkotis, kurio viršūnėje yra žiedas. Apyžiedis paprastas. Žiedlapiai 6-12 - balti, išorinė pusė kartais švelniai rausva arba rausvai violetinė. Kuokelių daug, geltoni. Piestelių daug. Vaisiai - pailgi riešutėliai lenktais snapeliais, apaugę trumpais plaukeliais, su mėsingomis ataugėlėmis. Vaisius platina skruzdėlės.
Žydi balandžio - gegužės mėn., kol medžiai dar be lapų. Kartais žydi antrą kartą rugsėjo - spalio mėn. Auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, parkuose, miškapievėse. Mėgsta vidutinio drėgnumo humusingus dirvožemius. Nuodingas.
Visose augalo dalyse yra saponinų, glikozido ranunkulino, askorbino rūgšties, mineralinių medžiagų.
Lietuvoje labai dažna. Rūšis paplitusi Vakarų Europoje. Augalas nuodingas. Darželiuose kaip dekoratyvinis augalas auginamos pilnavidurės formos.
