Sitkinė eglė (lot. Picea sitchensis, angl. Sitka Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis.
Paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės vakaruose. Siauru ruožu auga palei Ramiojo vandenyno pakrantę, nuo Kodiako salos Aliaskoje iki šiaurinės Kalifornijos. Sudaro drėguosius miškus. Rūšies pavadinimas kilo nuo Sitkos miesto Aleksandro salyne.
Šis medis introdukuotas Europoje, Naujojoje Zelandijoje. 1831 metais pasodinta Jungtinėje Karalystėje, Airijoje. Į Norvegiją atvežtas nuo 1900 metų ir jomis užsodinta 50 000 hektarų žemės, pagrinde Vakarų Agderio grafystėje Norvegijos pietuose ir Trumso grafystėje, Norvegijos šiaurėje. Taip pat įvežti ir auga Danijoje, Islandijoje.
Vidutinis aukštis apie 50-70 m, bet išauga aukštesni kaip 100 m medžiai. Tai aukščiausia visų eglių genties rūšis, trečias pagal aukštį pasaulio pušūnas ir penktas pagal aukštį tarp visų medžių. Šiuo metu aukščiausia šios rūšies eglė „Raven’s Tower“ yra 96,7 m aukščio. Ji auga Prairie Creek Redwoods State Park, Kalifornijoje (JAV). Kita žinoma šios rūšies eglė pagal masyvumą tarp visų medžių rūšių aštunta, jos tūris 337 m³, aukštis 75,6 m, o kamieno skersmuo 455 cm. Pagal vietovę ji žinoma kaip Queets Spruce. Auga netoli Kvitso upės, Olimpijos nacionaliniame parke, Vašingtono valstijos šiaurės vakaruose, JAV, maždaug už 26 km nuo Didžiojo vandenyno.
Kamieno skersmuo 5 m. Senų medžių šakos prasideda 30-40 m aukštyje. Spygliai 15-25 mm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, nusvirę, 5-11 cm ilgio, 2-3 cm pločio. Auga daugiau kaip 700 metų.
Sitkinė eglė svarbi medienos, poperiaus pramonės žaliava.
Žmogus šalia sitkinės eglės
Sitkinių eglių miške
Nukirtos sitkinės eglės
Sitkinės eglės kankorėžis
Sitkinė eglė (lot. Picea sitchensis, angl. Sitka Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis.
