Tarantulai (lot. Theraphosidae, angl. Tarantula, vok. Vogelspinnen) – vorų (Aranea) eilės, Mygalomorphae poeilio šeima.[1] Apima apie 900 rūšių, paplitusių Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Būdingas tarantulų bruožas – plaukuotas kūnas. Dydis svyruoja nuo 2,5 iki 30 cm. Tarantulams priklauso ir didžiausias pasaulio voras – didysis paukštėda, gyvenantis Amazonijoje. Daug tarantulų yra nuodingi, tačiau nei viena rūšis nėra mirtina žmogui. Kai kurios tarantulų rūšys ginasi išskleisdamos dilginančiuosius plaukelius. Dažniausiai gyvena tropinėse, sub-tropinėse, dykumingose vietovėse.
Kai kurios vorų rūšys, pavyzdžiui, paukštėdos, yra valgomos.
Tarantulų šeimą sudaro 12 pošeimių ir virš 100 genčių. Kai kurios gentys:
Vorai pavadinti pagal pietų Italijos miestą Tarantą.
Tarantulai (lot. Theraphosidae, angl. Tarantula, vok. Vogelspinnen) – vorų (Aranea) eilės, Mygalomorphae poeilio šeima. Apima apie 900 rūšių, paplitusių Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Būdingas tarantulų bruožas – plaukuotas kūnas. Dydis svyruoja nuo 2,5 iki 30 cm. Tarantulams priklauso ir didžiausias pasaulio voras – didysis paukštėda, gyvenantis Amazonijoje. Daug tarantulų yra nuodingi, tačiau nei viena rūšis nėra mirtina žmogui. Kai kurios tarantulų rūšys ginasi išskleisdamos dilginančiuosius plaukelius. Dažniausiai gyvena tropinėse, sub-tropinėse, dykumingose vietovėse.
Kai kurios vorų rūšys, pavyzdžiui, paukštėdos, yra valgomos.