Musmirės (Amanita) – skydabudinių (Pluteaceae) šeimos grybų gentis.
Vaisiakūniai stambūs, mėsingi, lakšteliai laisvi. Šios genties grybų praktinė reikšmė įvairi: karališkoji musmirė (Amanita caesarea), kuri Lietuvoje neauga, yra vienas geriausių valgomų grybų[reikalingas šaltinis], tačiau kiti – menkaverčiai valgomi arba nuodingi.
Pasaulyje auga apie 90 rūšių, Lietuvoje žinoma 15.
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.Lietuvoje auganti žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – mirtinai nuodingas grybas. Kai nuo šio grybo nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynę balti lopinėliai, o nuo koto nusmukęs rinkis, labai panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius. Todėl būtina įsidėmėti žalsvosios musmirės pagrindinius požymius:
Musmirėse rastos šios nuodingos medžiagos: amanitinas, faloidinas ir falinas, o muskarinas, bufoteninas, muscimolas, iboteno rūgštis ir kt. vartojamos vaistų gamybai. Amanitinas ir faloidinas – labai stiprūs nuodai. Suvalgius nuodingo grybo, apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 6-12, kartais ir daugiau valandų. Nuodams patekus į kraują, prasideda vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, atsiranda dideli skrandžio skausmai, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Priepuoliai pasikartoja kelis kartus. Stipriau apsinuodijus, žmogus miršta po 5-10 dienų. Dar nuodingieji grybai.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta
Lietuvoje auganti žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – mirtinai nuodingas grybas. Kai nuo šio grybo nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynę balti lopinėliai, o nuo koto nusmukęs rinkis, labai panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius. Todėl būtina įsidėmėti žalsvosios musmirės pagrindinius požymius:
jaunos musmirės vaisiakūnis apgaubtas storu baltu apvalkalu ir panašus į besikalantį iš žemės kiaušinį; vaisiakūniui augant, sutrūkęs apvalkalas lieka apatinėje koto dalyje ir apgaubia jo sustorėjusią dalį; jaunų vaisiakūnių kepurėlės apačią dengia kita plėvelė – šydas, kuris, vaisiakūniui augant, atitrūksta nuo kepurėlės kraštų ir lieka ant koto lyg rinkis. kepurėlės paviršiuje dažniausiai nebūna apvalkalo likučių: baltų lopelių, taškelių, karpelių (žr. pav.: paprastosios musmirės kepurėlė).