Žvynuotoji skujagalvė (lot. Pholiota squarrosa) – skujagalvių (Pholiota) genties grybų rūšis.
Vaisiakūniai dideli, šerpetoti, žvynuoti. Kepurėlė 5-15 cm skersmens, jauna ovališkai kūgiška, senesnių grybų iškili, paplokščia, gelsvai rusva, ochrinė, rusva, rusvai geltona, apšepusi smailiais žvyneliais. Lakšteliai pilkai rusvi, rudi, tankūs, priaugtiniai. Kotas 7-12 (15) cm ilgio, 0,5-2 (3) cm storio, į pagrindą smailėjantis, su rudu plaušuotu šydu, plaušuotas, žvynuotas. Trama balsva, žalsvai gelsva, tampri, nemalonaus kvapo ir skonio.
Auga rugpjūčio – spalio mėn. ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, pagrindo, ant kelmų, stuobrių, dideliais kupstais. Grybas valgomas, bet menkavertis.
Žvynuotoji skujagalvė (lot. Pholiota squarrosa) – skujagalvių (Pholiota) genties grybų rūšis.
Vaisiakūniai dideli, šerpetoti, žvynuoti. Kepurėlė 5-15 cm skersmens, jauna ovališkai kūgiška, senesnių grybų iškili, paplokščia, gelsvai rusva, ochrinė, rusva, rusvai geltona, apšepusi smailiais žvyneliais. Lakšteliai pilkai rusvi, rudi, tankūs, priaugtiniai. Kotas 7-12 (15) cm ilgio, 0,5-2 (3) cm storio, į pagrindą smailėjantis, su rudu plaušuotu šydu, plaušuotas, žvynuotas. Trama balsva, žalsvai gelsva, tampri, nemalonaus kvapo ir skonio.
Auga rugpjūčio – spalio mėn. ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, pagrindo, ant kelmų, stuobrių, dideliais kupstais. Grybas valgomas, bet menkavertis.
