Baltakraštė artonija (lot. Arthonia leucopellaea) – Arthoniaceae šeimos artonijų (Arthonia) genties kerpių rūšis.[1] [2]
Kerpė 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją (pažeidžiamos rūšys).[3]
Auga ant senų eglių ir juodalksnių, retai ant kitų lapuočių medžių kamienų senuose, dažniausiai drėgnuose mišriuose miškuose, taip pat tokių miškų salelėse, griovose ir palei upelius.
Kerpei būdingas gana plonas, miltiškas ar voratinkliškas, balsvas, kartais su šviesiai violetiniu atspalviu gniužulas ir gausūs, netaisyklingų dėmelių formos, plokšti arba kiek išgaubti, rudi arba juodi su balsvais kraštais, dažnai su plonyte pilkšvų dulkelių apnaša vaisiakūniai – apoteciai. Iš visų panašių kerpių išsiskiria netaisyklingos formos rusvais ar juosvais vaisiakūniais su šviesesniais krašteliais.
Subokeaninė rūšis, paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje. Aptinkama borealinės zonos pietinėje dalyje ir vidutinių platumų šiaurinėje dalyje bei Vidurio Europos kalnuose.
Lietuvoje žinoma 20 radaviečių įvairiose dalyse.[4] Populiacijos negausios, paprastai aptinkamos ant pavienių medžių.
Rūšies išlikimui pavojų kelia miškų kirtimas, džiūstančių ir nudžiūvusių šakų šalinimas, miškų sausinimas, senų miško plotų išskaidymas.
Baltakraštė artonija (lot. Arthonia leucopellaea) – Arthoniaceae šeimos artonijų (Arthonia) genties kerpių rūšis.
Kerpė 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategoriją (pažeidžiamos rūšys).
