Keliaujantysis albatrosas (lot. Diomedea exulans) – albatrosinių (Diomedeidae) šeimos jūrinių paukščių rūšis. Tai didžiausias albatrosinis paukštis ir vienas didžiausių pasaulio skraidančių paukščių.
Paplitęs Pietų vandenyno salose, arealas pietuose siekia Antarktidą, šiaurėje Australijos, Naujosios Zelandijos pakrantes. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia skraidydamas virš jūrų, ilgiau apsistoja tik perėjimui. Didžiausios perėjimo kolonijos yra Pietų Džordžijos, Princo Edvardo, Krozė, Kergeleno, Makvorio salose.
Keliaujantysis albatrosas turi didžiausią išskleistų sparnų plotį tarp visų paukščių – 2,5–3,5 m. Dėl tokių ilgų sparnų paukštis ore gali sklandyti net keletą valandų jais nesumojęs ir taip įveikti apie 500 km per dieną.[1] Svoris – 5,9–12,7 kg (vidutinis patino svoris 8,4 kg, patelės – 6,2 kg). Kūnas baltas, o sparnai juodai balti. Jaunikliai gimsta tamsūs, su amžiumi šviesėja. Snapas ilgas, rausvas, kojos taip pat rausvos.
Maitinasi daugiausia naktį. Gaudo kalmarus, smulkias žuvis, vėžiagyvius. Kartais prisiėda tiek daug, kad negali pakilti nuo vandens paviršiaus. Mėgsta lydėti jūrinius laivus.
Peri kas antrais metais. Iš samanų ir žolių susuktame lizde padeda vieną baltą kiaušinį (gruodžio–sausio mėn.), kurį abu tėvai peri 11 savaičių. Šeimos monogamiškos. Perėti pradeda sulaukę 11–15 metų.
Kiaušinis
Perimvietėje (Pietų Džordžija)
Tasmanijoje
Ties Dreiko sąsiauriu
Keliaujantysis albatrosas (lot. Diomedea exulans) – albatrosinių (Diomedeidae) šeimos jūrinių paukščių rūšis. Tai didžiausias albatrosinis paukštis ir vienas didžiausių pasaulio skraidančių paukščių.
Paplitęs Pietų vandenyno salose, arealas pietuose siekia Antarktidą, šiaurėje Australijos, Naujosios Zelandijos pakrantes. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia skraidydamas virš jūrų, ilgiau apsistoja tik perėjimui. Didžiausios perėjimo kolonijos yra Pietų Džordžijos, Princo Edvardo, Krozė, Kergeleno, Makvorio salose.
Keliaujantysis albatrosas turi didžiausią išskleistų sparnų plotį tarp visų paukščių – 2,5–3,5 m. Dėl tokių ilgų sparnų paukštis ore gali sklandyti net keletą valandų jais nesumojęs ir taip įveikti apie 500 km per dieną. Svoris – 5,9–12,7 kg (vidutinis patino svoris 8,4 kg, patelės – 6,2 kg). Kūnas baltas, o sparnai juodai balti. Jaunikliai gimsta tamsūs, su amžiumi šviesėja. Snapas ilgas, rausvas, kojos taip pat rausvos.
Maitinasi daugiausia naktį. Gaudo kalmarus, smulkias žuvis, vėžiagyvius. Kartais prisiėda tiek daug, kad negali pakilti nuo vandens paviršiaus. Mėgsta lydėti jūrinius laivus.
Peri kas antrais metais. Iš samanų ir žolių susuktame lizde padeda vieną baltą kiaušinį (gruodžio–sausio mėn.), kurį abu tėvai peri 11 savaičių. Šeimos monogamiškos. Perėti pradeda sulaukę 11–15 metų.
Kiaušinis
Perimvietėje (Pietų Džordžija)
Tasmanijoje
Ties Dreiko sąsiauriu
