Baltoji balanda (lot. Chenopodium album, angl. Fat Hen, vok. Weißer Gänsefuß) – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos, balandų (Chenopodium) genties augalas.
Vienmetis, 10−100 (150) cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, briaunotas, išsišakojęs. Lapai kiaušiniški, rombiški, galai nusmailėję, nelygiai dantyti, šiek tiek skiautėti, rečiau lygiakraščiai. Tankūs kotuotų žiedų kamuolėliai susitelkę į šakotas |šluoteles. Apyžiedžio lapeliai 5, su skiauterėle, raukšlėti, gelsvi. Žiedkočiai ir apyžiedžiai baltai miltuoti. Vaisiai visiškai apgaubti apyžiedžio ir apyvaisio. Apyvaisis plonas, persišviečiantis. Sėklos apskritos, juodos, rudos, gana įvairaus dydžio. Augalas subrandina 3000 - 200 000 ir daugiau sėklų. Jas platina vėjas ir vanduo.
Žydi birželio−rugsėjo mėn. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga daržuose, laukuose, dykvietėse, šiukšlynuose. Labai įvairuojantis augalas. Lietuvoje žinomi keli jos varietetai: var. microphyllum − lapai smulkūs, beveik nedantyti ir var. eaalbam − lapai ilgesni, danteliai stambesni. Viena iš labiausiai paplitusių piktžolių. Jaunos šakelės ir lapai vartojami maistui kaip špinatai. Sėklų miltų dedama į duonos kepinius. Žolė tinka pašarui. Augalas vaistinis. Vaistams iškart po žydėjimo pjaunamos šviežios arba sudžiūvusios balandos viršūnėlės, žolė, rečiau renkamos sėklos.
Baltosios balandos preparatai gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir stiprina organizmą. Jie vartojami sergant avitaminoze, viduriuojant, kankinant pavasariniam nuovargiui, išsekus po sunkių ligų, nutukus.
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 14 psl.
Baltosios balandos vaisiai
Baltoji balanda (lot. Chenopodium album, angl. Fat Hen, vok. Weißer Gänsefuß) – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos, balandų (Chenopodium) genties augalas.
Vienmetis, 10−100 (150) cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, briaunotas, išsišakojęs. Lapai kiaušiniški, rombiški, galai nusmailėję, nelygiai dantyti, šiek tiek skiautėti, rečiau lygiakraščiai. Tankūs kotuotų žiedų kamuolėliai susitelkę į šakotas |šluoteles. Apyžiedžio lapeliai 5, su skiauterėle, raukšlėti, gelsvi. Žiedkočiai ir apyžiedžiai baltai miltuoti. Vaisiai visiškai apgaubti apyžiedžio ir apyvaisio. Apyvaisis plonas, persišviečiantis. Sėklos apskritos, juodos, rudos, gana įvairaus dydžio. Augalas subrandina 3000 - 200 000 ir daugiau sėklų. Jas platina vėjas ir vanduo.
Žydi birželio−rugsėjo mėn. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga daržuose, laukuose, dykvietėse, šiukšlynuose. Labai įvairuojantis augalas. Lietuvoje žinomi keli jos varietetai: var. microphyllum − lapai smulkūs, beveik nedantyti ir var. eaalbam − lapai ilgesni, danteliai stambesni. Viena iš labiausiai paplitusių piktžolių. Jaunos šakelės ir lapai vartojami maistui kaip špinatai. Sėklų miltų dedama į duonos kepinius. Žolė tinka pašarui. Augalas vaistinis. Vaistams iškart po žydėjimo pjaunamos šviežios arba sudžiūvusios balandos viršūnėlės, žolė, rečiau renkamos sėklos.
Baltosios balandos preparatai gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir stiprina organizmą. Jie vartojami sergant avitaminoze, viduriuojant, kankinant pavasariniam nuovargiui, išsekus po sunkių ligų, nutukus.
