Sraigtaragiai ožiai arba marchurai (lot. Capra falconeri) – kalniniai ožiai (Capra), priklausantys ožkų (Caprinae) pošeimiui. Ši rūšis pirmąkart aprašyta 1839 m. Sraigtaragiai nyksta, gyvena sunkiai prieinamose kalnų srityse, labai atsargūs, vengia žmonių. Dėl šių priežasčių jie nedaug ištyrinėti.
Šie gyvūnai beveik nesiskiria nuo savo protėvių. Ilgis – maždaug 1,6 m. Ūgis ties pečiais 65-115 cm; tai aukščiausi ožiai Capra gentyje. Vidutinis svoris – 86 kg (patinų) ir 41 kg (patelių). Už sraigtaragius ožius stambesni tik sibiriniai ožiai. Patinų ragai plokšti, susukti spiralėmis. Tarpuragė siaura, ragų viršūnės tolokai viena nuo kitos. Dėl savotiškos formos kanopų gali įsikabaroti į ąžuolą ir net 8 m aukštyje ėsti lapus ir jauną žievę.
Sraigtaragių ožių rūšis skirstoma į 6 porūšius. Šie gana panašūs, skiriasi tik ragų storiu ir sraigtiškumu. Visi jie gyvena panašiose vietovėse – miškinguose kalnų rajonuose su stačiais, uolėtais šlaitais.
Viena iš nykimo priežasčių – nesugebėjimas atlaikyti konkurencijos su tose vietovėse ganomomis naminėmis ožkomis ir gyvuliais. Sraigtaragių patelės atsiveda po 1-2 jauniklius, o brandaus amžiaus sulaukia ne visi. Retkarčiais pakenkia vilkai ir grifai, bet jų žala nedidelė. Šiuos gyvūnus dažnai nusižiūri brakonieriai. Kita vertus, marchurai lengvai pakelia nelaisvę, sudarius jiems tinkamas sąlygas, noriai dauginasi. Vikiteka
Sraigtaragiai ožiai arba marchurai (lot. Capra falconeri) – kalniniai ožiai (Capra), priklausantys ožkų (Caprinae) pošeimiui. Ši rūšis pirmąkart aprašyta 1839 m. Sraigtaragiai nyksta, gyvena sunkiai prieinamose kalnų srityse, labai atsargūs, vengia žmonių. Dėl šių priežasčių jie nedaug ištyrinėti.
