Beržyninis baravykas (lot. Boletus betulicola) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis.
Ti po beržais, šviesios, žolinės vietos.
Vasara, ruduo.
Vaisiakūniai balsvos, baltos, kreminės spalvos.
Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė balta, balsva, užauga iki 15 cm skersmens, pusrutuliška, apvali, iškili, vėliau paplokščia, silpnai raukšlėta, drėgnu oru lipni. Vamzdeliai 1–2,5 cm ilgio, balti, seni – gelsvai žalsvi. Kotas 5–12×2–3 cm dydžio, jaunas – pilvotas, senas – cilindriškas, baltas, rusvas, su šviesiu tinkleliu. Trama balta, įpjauta spalvos nekeičia, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 14–20×5,5–6,5 μm.
Būdingi požymiai: mėgsta atviras, šviesias augvietes.
Auga miškuose, parkuose, net sodybose, po pavieniais beržais.
Labai skanus, grybautojų mėgstamas grybas (šviežias, džiovintas, marinuotas, šaldytas). Nedažnas.
Bendras paplitimas: Europa (Ukraina, Baltarusija, Rusija, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Danija, Čekija, Lenkija, Vokietija), Š. Amerika.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 52 psl.
Beržyninis baravykas (lot. Boletus betulicola) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis.
Augimo vietaTi po beržais, šviesios, žolinės vietos.
Augimo laikasVasara, ruduo.
Pagrindiniai požymiaiVaisiakūniai balsvos, baltos, kreminės spalvos.
Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė balta, balsva, užauga iki 15 cm skersmens, pusrutuliška, apvali, iškili, vėliau paplokščia, silpnai raukšlėta, drėgnu oru lipni. Vamzdeliai 1–2,5 cm ilgio, balti, seni – gelsvai žalsvi. Kotas 5–12×2–3 cm dydžio, jaunas – pilvotas, senas – cilindriškas, baltas, rusvas, su šviesiu tinkleliu. Trama balta, įpjauta spalvos nekeičia, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 14–20×5,5–6,5 μm.
Būdingi požymiai: mėgsta atviras, šviesias augvietes.
Auga miškuose, parkuose, net sodybose, po pavieniais beržais.
Labai skanus, grybautojų mėgstamas grybas (šviežias, džiovintas, marinuotas, šaldytas). Nedažnas.
Tikrinis baravykas, baravykas (lot. Boletus edulis) – baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Plačiai paplitęs šiauriniame pusrutulyje. Pietų pusrutulyje natūraliai neaugo, tačiau buvo introdukuotas Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje.
Poros baltos, subrendusios – žalsvai gelsvos. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Subrendusių grybų kepurėlė 7-30 cm skersmens, paprastai rausva, ruda, spalva tamsėja bręstant. Kotas 8-25 cm aukščio, iki 7 cm storio. Mikorizę sudaro su keliomis medžių rūšimis, kotas tik viršutinėje dalyje turi tinklelį.
Grybas valgomas ir plačiai naudojamas kulinarijoje. Maistingas – turi mažai riebalų ir angliavandenių, daug baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Lenkų profesoriui Karpinskui pavyko jį išauginti mėgintuvėlyje, tiriamieji darbai tęsiami, bet kol kas dirbtiniu būdu dar neauginamas.
Tai ne tik maistingiausias, bet ir gydomųjų savybių turintis grybas, liaudies medicinoje žaizdoms gydyti naudojami džiovintų baravykų milteliai.
Miškai: po pušimis, ąžuolais, eglėmis, beržais, bukais.
Vasara, ruduo.
Auga birželio-lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Užauga dideli (Lietuvoje iki 3 kg). Vartojamas šviežias, dažniausiai džiovintas, marinuotas, sūdytas, šaldytas. Labai paklausus vietinėje ir užsienio rinkoje. Gana dažnas.
Boletus edulis pirmą kartą aprašytas 1782 m. prancūzų botaniko Pierre Bulliard ir iki šiol vadinamas šiuo pirmuoju suteiktu vardu.[1]
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 49 psl.
Tikrinis baravykas, baravykas (lot. Boletus edulis) – baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Plačiai paplitęs šiauriniame pusrutulyje. Pietų pusrutulyje natūraliai neaugo, tačiau buvo introdukuotas Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje.
Poros baltos, subrendusios – žalsvai gelsvos. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Subrendusių grybų kepurėlė 7-30 cm skersmens, paprastai rausva, ruda, spalva tamsėja bręstant. Kotas 8-25 cm aukščio, iki 7 cm storio. Mikorizę sudaro su keliomis medžių rūšimis, kotas tik viršutinėje dalyje turi tinklelį.
Grybas valgomas ir plačiai naudojamas kulinarijoje. Maistingas – turi mažai riebalų ir angliavandenių, daug baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Lenkų profesoriui Karpinskui pavyko jį išauginti mėgintuvėlyje, tiriamieji darbai tęsiami, bet kol kas dirbtiniu būdu dar neauginamas.
Tai ne tik maistingiausias, bet ir gydomųjų savybių turintis grybas, liaudies medicinoje žaizdoms gydyti naudojami džiovintų baravykų milteliai.
Augimo vietaMiškai: po pušimis, ąžuolais, eglėmis, beržais, bukais.
Augimo laikasVasara, ruduo.
Auga birželio-lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Užauga dideli (Lietuvoje iki 3 kg). Vartojamas šviežias, dažniausiai džiovintas, marinuotas, sūdytas, šaldytas. Labai paklausus vietinėje ir užsienio rinkoje. Gana dažnas.
