Salatis, dar vadinamas šalviu (Aspius aspius) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Kūnas verpstiškas, iki 80 cm ilgio (vidutiniškai 25–60 cm). Nugara melsvai pilka, šonai pilkšvai sidabriški, pilvas baltas. Pelekai pilki: uodeginis ir nugarinis pelekai tamsiais galais, pauodeginis, krūtininis ir pilvinis pelekai ties pamatais rausvi. Apatinis žandas atsikišęs į priekį. Žuvis sveria iki 11–12 kg (vidutiniškai 3–4 kg).
Laikosi srauniose vietose (prie rėvų, sūkurių). Neršia balandį ant akmeningo arba žvirgždingo grunto. Mailius minta vabzdžiais, vėžiagyviais, o suaugusios žuvys – kuojomis, gružliais, aukšlėmis.
Lietuvoje paplitusi upėse, dažna žvejų mėgėjų gaudoma žuvis. Salačiai dažni Nemune, Neryje, Merkyje, Žeimenoje, Šventojoje, Kuršių mariose.[1]
Salatis, dar vadinamas šalviu (Aspius aspius) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Kūnas verpstiškas, iki 80 cm ilgio (vidutiniškai 25–60 cm). Nugara melsvai pilka, šonai pilkšvai sidabriški, pilvas baltas. Pelekai pilki: uodeginis ir nugarinis pelekai tamsiais galais, pauodeginis, krūtininis ir pilvinis pelekai ties pamatais rausvi. Apatinis žandas atsikišęs į priekį. Žuvis sveria iki 11–12 kg (vidutiniškai 3–4 kg).
Laikosi srauniose vietose (prie rėvų, sūkurių). Neršia balandį ant akmeningo arba žvirgždingo grunto. Mailius minta vabzdžiais, vėžiagyviais, o suaugusios žuvys – kuojomis, gružliais, aukšlėmis.
Lietuvoje paplitusi upėse, dažna žvejų mėgėjų gaudoma žuvis. Salačiai dažni Nemune, Neryje, Merkyje, Žeimenoje, Šventojoje, Kuršių mariose.
