Vanaginiai paukščiai (Accipitriformes) – paukščių (Aves) klasės, plėšriųjų paukščių būrys.
Vanaginių paukščių (Accipitriformes) būriui priskiriami įvairaus didžio plėšrūs paukščiai, turintys stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas su aštriais nagais. Pastaibis trumpas. Snapo pamatinėje dalyje apie šnerves yra geltonos minkštos odos plotas – vaškinė. Plunksnos prigulusios prie kūno, neryškių spalvų. Sparnai ilgi, su 10 didžiųjų plasnojamųjų ir su 12-14 vairuojamųjų plunksnų. Turi gerai išvystytą gūžį, kuris labai išsitempia. Paukščiai – monogamai. Patelės būna stambesnės už patinus (lytinis dimorfizmas). Lizdą krauna aukštai medžiuose, kai kurios rūšys ant žemės. Deda 1-2 kiaušinius. Minta tik gyvūniniu maistu.
Būryje yra didžiausia vanaginių (Accipitridae) šeima, joje priskaičiuojamos 248 rūšys. Sekretorininių paukščių (Sagittariidae) ir Žuvininkinių (Pandionidae) šeimose po vieną rūšį. Viso jų būryje yra apie 250 rūšių[1], priklausančių šioms 3 šeimoms. Dėl žmonių ūkinės veiklos, medžioklės daug rūšių nyksta, todėl nemažai rūšių yra saugomos.
Lietuvoje aptinkamų 22 rūšių vanaginių paukščių būrio sąrašas pagal klasifikaciją:
Lietuvoje 21 rūšis:
Lietuvoje 1 rūšis:
Vanaginiai paukščiai (Accipitriformes) – paukščių (Aves) klasės, plėšriųjų paukščių būrys.
Harpija (Harpia harpyja), priskiriama gausiausiai vanaginių (Accipitridae) šeimai, kurioje 248 rūšys Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus), priskiriamas atskirai, žuvininkinių (Pandionidae) šeimai, kurioje tai ir yra vienintelė rūšis Paukštis sekretorius (Sagittariidae serpentarius), priskiriamas sekretorinių paukščių (Sagittariidae) šeimai, kurioje tai ir yra vienintelė rūšis