Glotnieji banginiai, arba lygieji banginiai (lot. Balaenidae) – banginių (Cetacea) šeima. Stambiosios rūšys buvo beveik išnaikintos dar XVII-XIX a. Dabar jų medžioklė uždrausta. Paplitę tiek šiaurinėse, tiek pietinėse jūrose bei minta planktonu.
Glotnieji banginiai užauga iki 15-17 metrų ir sveria 50-80 tonų. Jie atpažįstami pagal jų siaurą, išlenktą, viršutinį žandikaulį, kuris suteikia gyvūnui giliai išlenktą žandikaulio liniją. Krūtinė be raukšlių, lygi. Gomurio šonuose kabo po 200–400 ilgų raginių plokštelių. Nugaros peleko neturi.
Jie maitinasi mažais vėžiagyviais, pirmiausia irklakojais, nors kai kurios rūšys taip pat minta kriliais.[1]
Šeimoje yra 4 rūšys:
Glotnieji banginiai gyvena šaltose jūrose, nors savo klajonių metu jie pasiekia ir šiltąsias subtropikų vandenynų dalis. Beveik visi vandenys aplinkui Arkties regioną yra apgyvendinti glotiniųjų banginių, taip pat ir didelė šiaurės Atlanto ir šiaurės Ramiojo vandenyno dalis. Čia gyvena Pietinis tikrasis, Eubalaena japonica ir Grenlandinis banginis. Šios trys rūšys taip pat gyvena ir Ochotsko jūroje ir rytinėse Azijos, Japonijose pakrantėse. Šių banginių beveik nėra šiaurinėje Rusijos pakrantėje. Pietų pusrutulyje, visame Pietų vandenyne prie Antarktidos, gyvena Eubalaena australis. Jo gyvenamosios vietos taip pat yra prie pietinių Australijos, dalies Pietų Amerikos ir Afrikos krantų.
Pietinio tikrojo banginio paplitimas
Eubalaena japonica paplitimas
Granlandinio banginio paplitimas
Eubalaena australis paplitimas
Glotnieji banginiai, arba lygieji banginiai (lot. Balaenidae) – banginių (Cetacea) šeima. Stambiosios rūšys buvo beveik išnaikintos dar XVII-XIX a. Dabar jų medžioklė uždrausta. Paplitę tiek šiaurinėse, tiek pietinėse jūrose bei minta planktonu.
